SEMINARAI
IPO dresūros seminaras
WERNER RAPIEN Seminare dalyvavau su
vokiečių aviganiu RIFU
2004 metų rugsėjo 21-25 dienomis Vilniuje vyko Lietuvos Kinologų Draugijos organizuotas IPO dresūros seminaras, į kurį susirinko dresuotojai, kinologai iš įvairių Lietuvos miestų.
Seminarą vedė solidžią patirtį turintis SV dresūros ekspertas, policijos šunų dresūros teisėjas (Dienstrichter) ponas Werner Rapien. Rugsėjo 26 dieną Kaune p. Rapien priiminėjo IPO-1 ir VPG-1 egzaminą, taip pat BH (Begleithunde) - "Šuo - žmogaus palydovas mieste" - dresūros testą. Šių metų pavasarį p.Rapien teisėjavo IPO varžybose Vilniuje, po kurių buvo surengtas trumpas seminaras, kurio metu turėjo galimybę susipažinti su šunų paruošimo lygiu ir tomis problemomis, su kuriomis susiduria mūsų dresuotojai.
(nuotraukos iš praktinių užsiėmimų, iliustruojančios dėstomą temą)
Vertėja - R.Kazlauskaitė ir W.Rapien Seminaro dalyviai
Seminaras prasidėjo teorine dalimi, kurios metu p.Rapien detaliai išdėstė pagrindinius šunų ruošimo nuo pat 8 savaičių amžiaus aspektus, kad procesas vyktų sklandžiai ir iškiltų kuo mažiau problemų. Įsigijus 8 savaičių amžiaus šuniuką, 2 savaites reikia leisti jam apsiprasti naujuose namuose, tuomet jau galima žaidimo forma pradėti supažindinti su komandomis, vystyti grobio persekiojimo instinktą, žaisti, skatinti tinkamą šuniuko elgesį ir ignoriuoti netinkamą, jokių neigiamų emocijų šuniukas neturi patirti. Žaidimų, užsiėmimų metu užmezgamas abipusis kontaktas, šuniukas mokosi koncentruoti dėmesį į šeimininką, kuris vadovauja visam procesui. Užsiėmimai trumpi, kad šuniukas nepavargtų, jam neatsibostų. Augimo procese labai svarbi yra šuniuko socializacija, kuri tęsiasi nuo 4 savaičių iki pusės metų, priklausomai nuo veislės. Jei tuo metu šuniukas auga izoliuotas nuo aplinkos, patiria per mažai naujų įspūdžių, nesupažindinamas su viskuo, ką jam teks patirti gyvenime, tai gali sukelti neigiamas pasekmes, kurių nebepavyks ištaisyti. Kaip pavyzdys buvo pateiktas epizodas iš vilkiukų vystymosi proceso - nuo 13 iki 19 dienos jie išmoksta visko, ko jiems vėliau reikės gyvenime, tik 6 dienos, kas rodo, kaip tai yra svarbu!
RIFAS noriai vykdo komandą "greta"
P.Rapien ne kartą atkreipė dėmesį į tai, kad šuns ruošimo procese reikia naudoti teigiamos motyvacijos metodiką, kad skatinamas žaislu ar maistu šuo dirbtų džiaugsmingai ir su didžiuliu noru, abu - ir šuo, ir vedlys turi treniruočių metu patirti teigiamas emocijas. Jei šuo buvo ruoštas naudojant spaudimą, būtina keisti darbo modelį ir tinkamai motyvuoti šunį. Kartais pasitaiko šunų, kurie daro ką nori, to negalima leisti, vedlys turi taip sudominti šunį, kad šis norėtų dirbti kartu su žmogumi. Vedlys savo šuniui turi tapti "pasaulio centru". Jei tarp žmogaus ir šuns bus geras kontaktas, mokymo procesas vyks sklandžiai. Kodėl mokymo procese negalima naudoti spaudimo? Todėl, kad tai sukelia stresą, su kuriuo ne kiekvienas šuo pajėgus susidoroti, ir to pasekoje atsiranda problemos. Būna kad šuo, norėdamas išvengti griežtos korekcijos, pratybų metu net pabėga iš aikštelės. Tai labai pavojinga. Aplojimo pratime nors kartą išgąsdintas šuo gali ir toliau taip elgtis. Koreguoti šuns elgesį reikia, bet tai neturi sukelti jam skausmo. Tik ypatingais atvejais galima naudoti skausmingą korekciją tą pačią akimirką, kad šuo ją sietų su savo poelgiu. Mokymo procese labai svarbus momentas yra vedlio reakcijos greitis į šuns veiksmą. Teigiamas ar neigiamas paskatinimas negali užtrukti ilgiau kaip 0,5 sekundės. Todėl žmogus turi dirbti susikaupęs ir būti pasiruošęs reaguoti labai greitai.
Motyvacijos priemonės. Mokymo procese pagrindinės motyvacijos priemonės yra žaislas ir maistas, bet ne vien jos. Šuo puikiai reaguoja į pagyrimą, paglostymą, jaučia mūsų nuotaiką, supranta, kada mes pykstame, o kada džiaugiamės. Vedlys turi dirbti visada gerai nusiteikęs, pastebėti ne tik šuns, bet ir savo klaidas. Mokant šunį, reikia labai tiksliai žinoti, ko būtent norite iš šuns, taip pat labai svarbu yra tinkama balso intonacija. Šuo turi aiškiai skirti, kada jis giriamas, o kada peikiamas. Mokymo pradžioje šuo nesupranta komandų reikšmės, tik intonaciją, todėl pirma eina veiksmas, paskui komanda. Šuns klausa daug kartų geresnė nei žmogaus, todėl nėra prasmės komandas tarti labai garsiai.
Už teisingai atliktą pratimą RIFAS paskatinamas žaislu
Mokymo procese yra panaudojami įgimti šuns instinktai, vienas iš kurių - grobio persekiojimo instinktas, noras žaisti, kurį reikia pradėti vystyti nuo 3-4 savaičių amžiaus. Šio instinkto panaudojimas yra labai svarbus visose trijose mokymo dalyse: pėdsekystėje, paklusnume ir gynyboje. Šio instinkto pagrindu pasiekiamas pilnas ir ramus kandimas gynyboje. Dirbti reikia trumpai, kol šuo yra susidomėjęs, ir nutraukti žaidimą pačiame įkarštyje, nelaukti, kol šuo pavargs ar jam atsibos. Pertraukos turi būti ilgesnės nei patys užsiėmimai. Kiekvienu atveju reikia spręsti pagal konkretų šunį, nėra vieno bendro recepto visiems. Šuniui grobis yra ne tik žaislas, bet taip pat ir maistas.
RIFAS mokomas teisingai kąsti ir ramiai laikyti grobį. Figūrantas V.Avtuško
Pagal darbo pobūdį šunys skirstomi į dirbančius grobio instinkto pagrindu, jie eina ant rankovės, kiti - gynybos arba agresijos instinkto pagrindu, jie eina tiesiai ant žmogaus. Dirbti su šuniu grobio instinkto pragrindu galima pradėti nuo 5 mėnesių amžiaus. Gynybos instinktas šuniui gali pasireikšti nuo 15 - 18 mėn., taigi ir dirbti su jaunesniu šuniu negalima. Gynybos instinktas pasireiškia įvairiai: savęs gynimas, šeimininko, teritorijos. Vienas iš pagrindinių trūkumų ruošiant šunį šio instinkto pagrindu - rankovės perkandinėjimas. Reikia dirbti labai atsargiai, figūrantas turi būti pakankamai patyręs, kitaip galima padaryti daug klaidų. Jauną šunį turi ruošti vienas figūrantas, tik šiam pakankamai gerai išmokus, galima figūrantus keisti.
Ulk v. Feuersand už teisingai atliktą aplojimą gauna paskatinimą: grobį - rankovę.
Savininkas R. Gudžiauskas, figūrantas V. Avtuško
Kalbėdamas apie šuns ruošimą pėdsekystei p.Rapien trumpai apžvelgė šuns fiziologines galimybes uosti kvapus, uoslės sandarą, kvapo susidarymą, oro sąlygų įtaką kvapo intensyvumui ir pan. Šuns uoslė yra pagrindinis jo pasaulio pažinimo organas, šunys uodžia selektyviai - išskiria kvapą iš kitų. Einant pėdsaku, šuns kūno temperatūra gali pakilti iki 40 laipsnių, kvėpavimo intensyvumas - 200, 300 kartų per minutę. Šuo įkvepia ir iškvepia ypač greitai, tai jam didelis krūvis. Kvėpavimo receptorius šuo turi ne tik nosyje, bet ir burnoje. Kai šuo dirba viršutine uosle, tai yra natūralu. Bet kurio šuns fiziologija leidžia jam sekti pėdsaku, tačiau tik turintis pakankamą motyvaciją šuo dirbs gerai. Pėdsekystei ypač tinka šunys, turintys stiriai išreikštą grobio ieškojimo instinktą.
Šuns uoslė-pagrindinis jo pasaulio W.Rapien aiškina, kaip teisingai dėti pėdsakus
pažinimo organas
Kvapo atsiradimas susideda iš dviejų dalių: einant suminama žolė, kuo labiau, tuo kvapas intensyvesnis, žmogaus paliktas kvapas, jo naudojama kosmetika, nukritę plaukai, įvairios dalelės. Adrenalinas išsiskiria, kai žmogus išsigąsta, jį šuo taip pat užuodžia. Kvapo išlikimo trukmei ir intesnyvumui turi įtakos oro temperatūra, optimali - 18-20 lapsnių, žolės aukštis, vėjo kryptis, pagrindas, giedra ar apsiniaukę, drėgmė. Jei karšta, kvapas išlieka trumpiau. Jei oro temperatūra arti nulio, kvapas išlieka ilgiau, bet šaltis neledžia kvapui pakilti, dėl to sunkiau užuosti. Mokymo pradžioje parenkamas tinkamas pagrindas, kad kvapas būtų stiprus, bet pėdos neturi būti matomos, kad šuo pasikliautų tik uosle, o ne ir regėjimu. Nedideli maisto gabaliukai dedami į kiekvieną pėdą ir slepiami žolėje, pėdos eina viena už kitos. Pirmą kartą mokomam šuniui pėsako ilgis - 5-7 metrai, gale dedama daugiau maisto. Pradžioje pėdsakas dedamas tiesia linija. Šuo prilaikomas už trumpo pavadėlio. Kadangi mokomas šuo negali ilgai koncentruoti dėmesio, paskatinimą už pastangas turi gauti, kol dar nepavargo. Vedlys turi stengtis, kad šuo kuo daugiau dirbtų savarankiškai. Mokymo procese jaunas šuo klysta, bausti jo negalima, reikia tinkamai motyvuoti, laiku paskatinti. Bet kokiu atveju jaunam šuniui negalima naudoti spaudimo. Net jei šuo suaugęs, kol jis mokosi, spaudimo neturi būti. Balso intonacijos naudojimo principas - šuo turi suprasti iš vedlio balso ir elgesio, kada jis daro gerai, kada ne. Šuo skatinamas už teisingą elgesį žaislu, maistu, ignoriuojamas netinkamas, maistą, matant šuniui, netgi galima suvalgyti pačiam. Kiekvienu atveju reikia elgtis atsižvelgiant į konkretaus šuns savybes. Jei šuo neima maisto, reikia parinkti tokį, kuris šuniui yra ypatingai skanus, tuo pačiu tai padės ir tuo atveju, jei šuo labai skuba pėdsaku. Jei visgi šuo neima maisto, tokiu atveju slepiama daug kamuoliukų. Už pastangas šuo turi būti tinkamai paskatinamas.
Fabi iš Forto atidžiai seka pėdsaku. Savininkas A. Pakutka
Jaunam šuniui pėdsako ilgis didinamas palaipsniui iki 20-30 metrų, kai šuo jau dirba užtikrintai - įbedė nosį į žemę ir pakėlė pasibaigus pėdsakui, distancija toliau ilginama, įvedama vingiuota linija, kuri kas kart vis kitokia, kampai statėja palaipsniui. Maistas dedamas beveik visada net gerai paruoštam šuniui, jo pėdsakuose nebūna tik retkarčiais. Toliau mokymo procese reikia keisti pagrindą, palaipsniui sunkinti sąlygas, kaitalioti trasos ilgį, įvesti svetimo žmogaus pėdas. Jei kas nors šuniui nesiseka - grįžti žingsnį atgal prie mažiau sudėtingos užduoties. Prieš pradedant šunį mokyti pažymėti rastą daiktą, jis jau gerai turi mokėti komandą "gulėt". Žodine komanda šuo guldomas, kai tik daiktas atsiduria tarp jo letenų, šuo paskatinamas. Dėti maisto po daiktu negalima, nes šuo daiktą turi sieti su žmogaus, o ne maisto kvapu. Reikia keisti materiją, iš kurios pagamintas daiktas. Taip palaipsniui, tinkamai motyvuojant, laiku paskatinant šuo išmoksta užtikrintai sekti pėdsaku.
Tiek trumpai man pavyko užfiksuoti p. Rapien seminaro teorinėje dalyje išsakytų minčių apie dresūrą.
Tą pačią dieną pliaupiant lietui ir pučiant stipriam vėjui išvažiavome į laukus mokyti šunis sekti pėdsaku. Kai kuriems šunims tai buvo pirmas bandymas. P.W.Rapien paaiškino, kaip teisingai reikia viską atlikti, ir tuoj pat visa tai buvo įgyvendinta praktiškai. Paruošti šunys ėjo pilnu pėdsaku,p.ekspertas komentavo pasitaikančias klaidas ir čia pat buvo duodamos rekomendacijos joms ištaisyti.
RIFAS pelnė įvertinimą - super! Blogas oras nesugadino Pratybos
darbinės nuotaikos
Nuo sekančios dienos treniruotės vyko dresūros aikštelėje. Nors oras ir nelepino dalyvių, užsiėmimai vyko intensyviai.
Pirmoji dienos pusė buvo paskirta paklusnumo pratyboms. Kiekvienas norintis galėjo pademonstruoti savo darbą su šunimi, išsiaiškinti rūpimus klausimus, gauti rekomendacijas kaip susidoroti su vienokia ar kitokia iškylančia problema, kurių viena iš pagrindinių vos ne kiekvienam vedliui buvo aportuojamo daikto kramtymas. Kaip ir daugeliu atvejų, šios problemos sprendimui p. Rapien siūlė metodus be korekcijos griežtu antkakliu ar grandinėle. Detaliai buvo aptarta įvairių komandų atlikimo technika, pasiūlyti optimalūs variantai.
Deja, ne kartą iš p. eksperto lūpų skambėjo komentaras - šuo ruoštas naudojant spaudimą. Vietoj to buvo rekomenduojama parinkti tinkamą motyvaciją, kad šuo dirbtų noriai, už pastangas šuo būtinai turi gauti paskatinimą - mėgstamą žaislą ar skanų kąsnelį.
Eksperto nurodytos pagrindinės vedlių klaidos buvo: vėluojantis ir nepakankamo intensyvumo šuns paskatinimas už gerai atliktą pratimą, pavėluota klaidų korekcija, ir pagrindinis bei labai svarbus momentas - tinkamos motyvacijos parinkimas, kad šuo dirbtų su džiaugsmu.
Toliau sekė gynybinės dalies treniruotės. Čia taip pat dirbo įvairaus paruošimo lygio šunys - ir pradedantieji, ir besiruošiantys laikyti egzaminą. Po atliktų įvarių gynybinės dalies pratimų su skirtingais šunimis tapo aiškios klaidos, kurių ištaisymui buvo duotos rekomendacijos ir toliau buvo dirbama jų pagrindu, kas davė akivaizdžių teigiamų rezultatų. Vėliau buvo kartojami įvairūs pratimai, stengiantis įtvirtinti formuojamą įgūdį.
Pagrindinės klaidos, kurias reikėjo koreguoti - nepilnas ir neramus rankovės kandimas, perkandinėjimas, aplojimo pratime šunys bando griebti rankovę, komandos “aus” nevykdymas iš pirmo karto.
Neteisingas ir nepilnas rankovės kandimas Teisingas ir pilnas rankovės kandimas
Buvo atkreiptas dėmesys į tai, kaip svarbu gerai įtvirtinti šuniui vieną įgūdį, tik po to galima pereiti prie sudėtingesnio etapo.
Kiekvienas dalyvis gavo savo šuns įvertinimą apie tinkamumą darbui gynyboje, rekomendacijas, į ką reikia atkreipti dėmesį ruošiant konkretų šunį.
Už profesionalų darbą seminaro eigoje puikaus p.Rapien įvertinimo nusipelnė figūrantai V.Avtuško ir G.Barkauskas. Jiems teko nemažas krūvis ir darbas su įvairaus lygio šunimis.
Viktoras Avtuško ir Ulinde Gintaras Barkauskas ir Marcus
Sekančias dienas toliau vyko visų trijų dalių pratybos. Kiekvienas, tiek pradedantis ruošti savo šunį, tiek ir žymiai toliau pažengęs šioje srityje, stengėsi treniruočių metu pritaikyti įgytas žinias, panaudoti p.Rapien rekomendacijas, kad darbas kartu su šunimi vyktų sklandžiai ir be klaidų. Bet kokie netikslumai nepraslysdavo pro p.Rapien akis ir būdavo čia pat ištaisomi. Tai ypač padėdavo išvengti klaidų mažiau patyrusiems vedliams.
Nepastebimai greitai prabėgo seminarui skirtas laikas. Jo metu įgijome naujų žinių ir įgūdžių, šauniai pabendravome tarpusavyje.
Baigiamajame žodyje p. Rapien pažymėjo, kad jam buvo malonu dirbti su taip entuziastingai nusiteikusiais žmonėmis, labai patiko Vilnius ir mūsų šalis, palinkėjo visiems daug kantrybės ir nuoseklaus darbo su savo augintiniais bei išreiškė norą ateityje matyti visus važybose bei egzaminuose. Mes savo ruožtu nuoširdžiai padėkojome p. W. Rapien už profesionaliai pravestą seminarą ir suteiktas žinias.
Į pradžią.